Tamsiaplauke
lietaus moterie,
dar šalia manęs
pasėdėk -
pasidalinkim
po lygiai
laiką, lietų
ir vakarą...
Gal tada,
kai viena liūdėsi
Andalūzijos
palmių pavėsy,
prisiminsi
mano žodžius,
kuriuos tau kuždėjau
lyjant - - -