Mes tarsi donkichotai
Prieš stūksančius malūnus-
Jausmų nevaldo protas,
Iš dvasios juokias kūnas.
Paėmę rankon aistrą
Atkandam tartum obuolį.
Stačia galva - į žaizdrą,
Akli - į meilės nuopolį.
Kas sėdi susimąstęs.
Kas rankomis mojuoja.
Kas mokosi nekęsti,
O kas tiesiog pasuoja.
Tokie visi skirtingi-
Todėl tokie panašūs.
Gyvenimui dėkingi.
Už mirtį pasirašę...