Tu man primeni
vyšninį lietų:
sodriai raudoną
saujomis sėmiau...
Salsvos migdolinės srovės
šlamėjo šilkais
per nuvargusią gatvę.
Mano išsipynusią sruogą
kerėjai
pirštų galais...
Lyg nuo sūpuoklių apsvaigę
gėrėm vyšninę
atodūsių
gaivą
žiemos vidury.