o aš murkdavau

buvau šiaurė
aš iš ten
juk pažįsti tuos miestus
vėjai vaikšto
bažnyčių smailėmis
ir vėjarodės girgžda
gyvą sausio sidabrą
moterys rengias santūriai
bet elegantiškai
ypač nuotraukose
pameni tau šaldavo pirštai
verčiant albumų lapus
mėlynais vakarais
prikišęs rankas prie ugnies
klausdavai iš kur tu rudoji
o aš murkdavau tau po delnu
pietietiškas rumbas
ir buvau šiaurė

buvau sapnas
aš iš ten
juk pažįsti tą ilgesį
nujautimas slysta smilkiniu
šaltu prakaitu
bandai atsiminti bent profilį
bet tik lengvas šlamėjimas
grįžta iš užmaršties į savo šešėlį
šokdinamą vėjo
kartu su linkiais užuolaidų
sidabru žvanga varpeliai
o gal apyrankės
pameni pakirdęs prieš žadintuvą
šnabždėdavai kelkis rudoji
liesdavai paklodės faktūrą lyg būtų oda
o aš murkdavau tau po delnu
pietietiškas rumbas
ir buvau sapnas

buvau išdavikė
aš iš tų
juk pažįsti tas moteris
jos rengias santūriai
bet gundančiai
jų bruožai greit užsimiršta
bandai atgaivinti bent profilį
nujautimas išslysta iš rankų
tebenetiki
o upių sidabras žvanga
bokštų smailėmis
sėlina tykiai pavasaris
kurį pabučiuosiu tai tas
pameni klausdavai
ar myli mane rudoji
o aš murkdavau tau po delnu
pietietiškas rumbas
ir nemylėjau