Mano mažasis drauge,
ateinantis į rūkuose paskendusią popietę
padėti gerti bruknių arbatos,
stebiuosi tavimi kaskart
tau nuskynus obuolį
nuo mano nelaistomų kambarinių
kaktusų…
Mano mielas, pasibelsk
prieš įeidamas,
nes tavo minkštų pėdučių tapsenimas
pernelyg subtilus
mano nejautrioms ausims…
Ak, taip,
išsikrapštysiu pernykštį pajūrio smėlį.
Mano mielas, palaistyk
kaktusus –
gal iš jų išaugs kriaušelė?
man…