atskirai

vienam mieste,
bet atskirai.
ir mūsų bendrą
laiką naudoja
kiti žmonės-
dar mylintys ir trokštantys.
ir mums jo nebeliks.
jo jau neliko...
toliau-
tyla- tuščia,
juoda.
ir šilumos nėra
kam atiduot-
tik rudeniui,
atėjusiam manęs
paguosti
ir ašaras
paslėpt.
tik liūdnos akys
perveria šį lietų
ir ieško švyturio-
tavų akių.
ir vėl...
kol dar vienas ruduo
ateis paguosti
ir link pavasario
pražydusia širdim
nuves...