Šiandien daug darbo.

Šiandien daug darbo.
Šiandien daug dėmių.
Kad ir kur jos bebūtų- ant suknelių, baltų kelnių, marškinių, -
į visas dėmes spjaunu.
Visų dėmes plaunu savo seilėmis nemokamai.
Šiandien daug darbo, todėl
seilės mano burnoje greitai baigiasi.
Tie, kas liko neapspjauti, protestuoja.
-Einu namo, raminkitės, tuoj ateisiu, palaukit, -sakau.
Namie litrą vandens išgeriu. Sugrįžtu atgal.
Burna pilna atsigaminusių seilių. Pasiruošęs vėl spjaudytis. Bet per ilgai gėriau - visi su dėmėm jau išsivaikščioję.
Tik maža mergaitė ateina švari.
Prie jos prieinu.
Ji sukasi aplink savo ašį.
Aš ieškau . Dėmės nerandu.
Nusispjaunu ant žemės. Didelė mano seilė upeliu pavirsta. Mergaitė - gulbe.
Aš ant gulbės užvirstu. Gulbė-mergaitė į upelį galvą panardina, -
aš vos laikausi įsikabinęs jos kaklo.
Paskui ji plaukia manuoju upeliu.
Plukdo mane gulbė. Mergaitė be dėmės.