išsinėrė iš kailio katės
neberudos jau rudos akys ir
ne mėlynos mėlynos svajos
jau dangaus spalvos nebemato debesys
o debesyse nebenardo žuvys skraidančios
neberodo perkūno strėlė nuodėmės
nebenuodėmė būti strėlės taikiniu
nebeplaukioja žvejai iš liūdesio
nebeliūdesys dabar liūdina
kas akis mano dabar rudina tas
akis mano dabar juodina