Vakarais čia geriausia.
Tylutėliai (kai mėnulis jau žiovauja)
Nutipenti į avietyną.
Rankutės dar būdavo
Išteptos mėlynėmis
(gal todėl jas slėpdavau kišenėse?)
Kai į prijuostę
Rinkdavau avietes.
Prisimeni, Ema, jų kvapą?
Vėliau įsitaisydavome
Ant medinių sūpuoklių
(būtinai pabaluodamos kojomis)
Ir laukdavom ryto.
Tokio kvepiančio
Naujais nuotykiais.
Kaip mes mokėjom džiaugtis,
Kai nepastėbėtos grįždavome
(jaukiai susirangydavome į lovas)
Ir rankutės jau kvepėdavo avietėmis.
(tylutėliai į ausį)
Ema, juok mes duor gruošime tuon?