Ė, brol

Ė, brol,
Kariuomenių viešpatie,
Taip negrabiai einu
Per tavąją būti
Savo dar nesubrendusiu protu.

Ė, brol,
Drobinio veido riteri,
Perkirtęs bevaisį figmedį,
Kad ištrykštų gyvybės vanduo.
Jaučiu, kad tavasis kirvis
Jau ties mano šaknim.
Tik kraujas mano
Vandeniu dar nepavirto.

Ė, brol,
Karaliau visų ubagų,
Ištroškėlių, paniurėlių ir lūzerių,
Jie, - kaip ir tu, -
Iškritę yra iš dangaus.

Ė, brol,
Sulankstomas ir prisukamas,
Kasdien parduodamas
Grojant kalėdinei muzikai,
Nuženk
Iš mūsų žydrųjų ekranų,
Kur rožiniam fone
Taip gražiai
Eksponuojamas skausmas,
O tau vis sunkiau ir sunkiau
Prisidengti dievišką gėdą.

Ė, brol,
Žmogaus vardui
Atiduodantis
Didžiąją raidę,
Prašau –
Prasidedant poliarinei žiemai
Padovanok man
Savo išaugtą megztinį.