I. PUZZLE [iš serijos ŽAIDIMAI]

Per gyvenimą žmogus sutinka daugybę objektų ir jų net nepastebi, tačiau perėjęs ratą visuomet atsiduri ten pat- priešais savo kambario sieną. Po daugybės mirgančių įvykių negali nesugrįžti prie klausimo, kodėl ta siena čia stūkso ir ką taip intensyviai bando tau pasakyti; tačiau daiktas toks jau yra- visuomet atsistoja ant kelio. Durys, užuot likę atrakintos, nė nemirkteleję užsirakina, sienos, lyg vėjui papūtus, ima slėgti, ir kambarys, kurį taip ilgai stebi bandydamas išaiškinti jo paslaptį, staiga virsta kalėjimu. Klausi, o tavo klausimas, taip ir neišsiritęs, pavirsta kiaušiniene molinėje, kasdien šveičiamoje lėkštėje, ir tūkstantąjį kartą palinkęs virš kriauklės sustingsti be žado; didžiulis kalnas, stūksantis rimtyje, lyg milžiniškas dangus sustoja laukdamas atsakymo ir tampa įprasta gamtovaizdžio dalimi niekada iš ten nebepajudėdamas. Nejučia pavirsti baldu tarp kitų savo kambario baldų, nebūtinu ir nereikšmingu; lyg lankstinukas, numestas prie spintelės, kurį visada pamatai, tačiau niekada nepakeli; akivaizdu, jog savęs taip ir nepakelsi. Iš visų pusių apsuptas kraštus ženklinančių briaunų ir paviršių skiriesi nuo stalo kaip stalas nuo kėdės arba palangė nuo patefono; lyg lego kaladėlės ar puzzle gabalėliai papildote vienas kitą iki tobulybės. Jūs esate tobulas kambarys, ir siena, iš kurios tu bandai išgauti atsakymą, nebyli kaip ir tu; įsitempęs lyg katė stebi vėjo plaikstomą užuolaidos kraštą klausdamas, kas šiame kambaryje gyvena, ir tesurasdamas čia tik vėją. Kas naktį guli atmerktomis akimis ir žiūri pro langą į dangų svarstydamas, kaip šį tapetą nulupti ir įleisti vidun tikrąją oro stichiją, uraganą, paleidžiantį daiktus dulkėmis; įaugęs į žemę ir degantis nemiga trokšti vandens ir oro, tikrųjų puzzle dalelių, trūkstamų užbaigti paveikslui; nežinomoje vietoje jos turėtų susiliesti su tavosiomis žemės ir ugnies stichijomis. Intensyviai dėlioji žingsnius ir judesius stengdamasis pažeisti kambario tvarką ir ieškai plyšio; bandai perstumdyti baldus, pažeisti proporcijas ir išjudinti funkcijas pakabindamas vietoje lempos kėdę arba patefoną, o vietoje veidrodžio stalviršį ir bandydamas sutalpinti kambarį į formą, tinkančią susiliesti su atsakymo forma. Atsimuši į duris, nes bandai patikėti, jog gali pereiti jas kiaurai, atsisėdi pačiame kambario centre, nes ten susikerta keturios pasaulio šalys, ir visaip kitaip stengiesi atspėti atsitiktinybės kodą. Bandai surasti kombinaciją, kuri atrakintų spyną ir su didžiuliu girgždesiu šis kambarys išnyktų, tačiau matai jį per daug vientisą ir jis tik trupa; byra gabalais, kurie kristalizuojasi į baldus, ir tu trupi kartu su juo; tiesiog subyri į daugelį sienų, kurias kartas nuo karto vis pamatai perėjęs ratą. Žaidimo ypatybė- po daugybės mirgančių grindų plytelių, nušveistų lėkščių ir patefono girgždesių tu visada sugrįžti į labirinto centrą, kuris yra visur.