Derybos danguje

Sėdžiu bėdžius toks prie Jėzaus rašomojo stalo.
Praveria duris - čia Jis iš nuotraukų pažįstu.
Jau sakau išvys ir niekad nesulauksiu galo,
o Jis ima pasakot, prisimena vaikystę.

Mat žmogum kadaise buvo ir mane suprato.
Ir pažįstamų dar žemėj turi, laiškus rašo.
Kad kalba sušiltų, atneša ponia arbatos -
Toks drovus: net nepasiūlo viskio, vyno lašo.

Kalbamės apie prastoką orą ir krepšinį.
Televizorius tik trukdo – žasai himną tąso.
Atsistojam,  esam patriotai, ne pliušiniai,
o po to išeinam parūkyt terason.

Degtukus paliko Jis verandoj ant vargonų.
Ne bėda, tuoj prisidegti žvaigždę nukabina.
Aramėjiškai kalbu – tie žodžiai Jam malonūs,
kai sunku suprast, tai išverčiu mintis į kinų.

Pasirašom šventą aktą, slaptą protokolą.
Droviai taip, be angelų trimitų, be „Trimito“.
Atsisveikinam: problemos šimtmečiui nutolo,
tik poetams, sako, niekas Žemėj nepakito.