Laukinių kačių kniaukimai Lietuvos šiukšlyne .

Ir jeigu meluočiau Tau 
apie vyšniomis žydinčias mano meiles,
apie kurtinančius noktiurnus vidurnakčiais,
apie lunatikuojančias papūgas Šiaurės ašigaly –
              nepatikėtum/nesuprastum.

Jei leisčiau palytėt savo virpančią odą 
{po pasivaikščiojimų elektrinėmis tvoromis},
ar į Tavus delnus įdėčiau varnų sukapotą širdį,
tris dienas gėdastulpyje prakarojusią,
net jei bučiuočiau skruostan -
agrastų vainiku pasipuošus -
                  išsigąstum/pabėgtum.

Aš erškėčiais apsodinčiau lauką, kuriame Tave skriaudė,
keliais apeičiau tavąjį kančių kelią,
o mūsų namą apstatyčiau kryžiais ir langus užkalčiau –
kad joks blogis vidun nepakliūtų ...
                padaryčiau, jei pažinčiau.

Bet atsitinka ir taip –
ne mano žmogus esi. [ne mano]
o aš - ne Tau dainuosiu serenadas su naktinmarškiais,
palipus ant mašinos kapoto vidur Sacharos.
                          [ne Tau]