Cituoju viena is komentaru: ot be supračiaus skaitovai gi. nu. taigi barsto žirniukus panytėlė, balandžiai gerbėjai burkū, o staiga stebuklėlis - liepsnelė :P dailus. įsidėsiu į mėgiamiausius.
na staiga, na liepsnele, ir stebuklas dar.
O kur menas?
Eilerastis apie balandziu lesinima?
Ar apie liepsna raudona melynoj pilkumoj?
Man patinka, kai eilerastis sukuria nuotaika, o cia to nerandu, todel ir nepatinka.
Ai, vat prie Panitėlės aš tai pripratęs ir vat žiūrėkit, poetai visažiniai - čia yra prikolas! O ne jūsų pasigraudenimai ar pasidžiaugimai mažybiniais žodeliais. Vo.
Šiltas be galo... gal nėra kažkos originalumo ar tikro poetinio krūvio kupinas, bet paveikus ir jausmus pagyvinantis... šaunu... kolei kas iš geriausių geriausias... :)
nejuodai pavydžiu autorei gebėjimo įterpti į tekstą ištiktukus ir jiems gimininkus žodžius. Labai lietuviškai nuskamba "burku", "tūpt". Į užkoduotą gilią mintį nesiknisau - ne man čia vienuolyne suprasti. Aš už visus eilėraščius, kuriuose daug vietos skiriama sijonui. Šaunuolė!
Penki.
mergaitė niekuo čia nevirs. ot be supračiaus skaitovai gi. nu. taigi barsto žirniukus panytėlė, balandžiai gerbėjai burkū, o staiga stebuklėlis - liepsnelė :P dailus. įsidėsiu į mėgiamiausius.