Paklydus

Ant šaligatvio priglaudus ausį
išgirsti žingsniai pasakoja,
kiekvienas savo istoriją.
Arčiausiai prisiartinęs
ištiesia tau ranką
pakvietęs eiti kartu.

Cigaretės dūmais taką numėtei,
kad kelią atgal surastum,
manai norėsi sugrįžti.
Šilkinėj tamsoj panardinta,
užrištom akim pasiduodi nežiniai
ir dar kartą bandai įkvėpti.

Prikimęs vėjas šnabžda,
bandydamas nupasakoti kelią,
kvapais jį piešdamas...
Bet pėdos pajutę smėlį
atpažįsta krantą,
pažirusį gintarais taką
ir namus...

Tai tavo istorija...

Nebeliko akmens po kaklu,
gali skristi...