kava dar aušta
bet juk ne rytas
tiek to, neparašyta niekur juk
kada berniukai tampa vyrais...
bohema moko kaip gyventi.
shulia, kaip priesagas rašyti.
o jei užsimanei tu pasikarti -
geriau išgerk ar parūkyki
kava vis aušta
ir tarsi klausia
kada tu ja nusikratysi
šypsais, velniai tave kur rautų,
ir nemanai atsiprašyti...
ach, tu begėdi,
sakei sugrįši!
bet telefonas, velnias, tyli
ir bliuzas tuoj ausis išūš man,
o tu ir vėl, bjaurybe, atleidimo neprašysi...
kava išaušo
o bliuzas skamba...
ir dūmai rūksta...
New York, New York, dainuoja
žinau, ir vėl tavęs nepamatysiu...
ateik rytoj,
bet nežadėk, nes vėl apgausi
ir suokalbiais nujosi
prašau, išduoki pagaliau,
nes nepasieksiu rojaus
nei rytojaus,
rugpjūčio vakarą vėlyvą,
sakyk, kada berniukai tampa vyrais?..
2004/07/20 vakaras, sėdžiu "Suokalby" ir geriu kavą, kur pažvelgsi, visur bliuzas: groja ir ant sienų kabo...
P. s. neprošal būtų niūniuoti kokią gerą bliuzo melodiją ir spragsėti pirštais, tik tada pajusit tikrąjį efektą...
idomiai...atspindi...kažką užupiško...o gal man dabar "užupinė" nuotaika...bet tikrai idomu...kažką feministiško įžvelgiau eilėse...bet purtau galvą ir šypsodamasi veju šią mintį lauk...
"ach, tu begėdi,
sakei sugrįši!
bet telefonas, velnias, tyli
ir bliuzas tuoj ausis išūš man,
o tu ir vėl, bjaurybe, atleidimo neprašysi... " - na tas posmelis man nelabai patiko...[zinau kad joje daug tavo sirdies, tad nepyk ...]
a siaip puiku...kuo toliau tuo geriau - cia visai nuosirdziai :)