Praeiviams
Tai mėtinis gyvenimo kokteilis.
Tarp strazdanų pulsuojantis šįkart lėčiau.
Išvaiko nerimus, ir apmaudą – virš peilio.
Mesk duobute į duobę, kaip ir aš mečiau.
Nerašymas pasibaigia poezija. Tai geriam?
Ir vėl prasideda (kaskart) (pranciškiškai) vis tuo pačiu?!
Penkiolika po septynių. Mes nikotiną varom.
Ušsistatyk kėdėm tvorelę. Vaišinu.
Matai – supanašėja mūsų geismo raštai?
<-- paklojai. Užspendei kampus į vieną du.
O tu mane labiau: Dievybių Paštas.
Vėl kliedi TU. Slepiuos po biblijos lapu.
O gal Korano? Kama Sutros? Dar po vieną?
Girdėtas klausimas. Ne į Tave.
Baigi ne į mane? Tai iki dugno – laisvės pieną.
Virkštelėmis tekėsime. Kaput „Mūse“.
Velniop velnių politiką – aistra be partijos!
Koriais sulošime išsiilgimą. Neišskris.
Nu bliamba, džiugesiai (ištverti juos)...
Septynis peršokom. Nešoksim dar per tris.
Tai blyn, jei dėl manęs – KIEKVIENĄ dieną!
Išsėmiau jūrą daktaro dešra.
Ei, atsargiau, aš vegetarė (žalios pievos).
Mini diržais išblaškė. Jau gana.
O jeigu ne? Šita gatve nueisim pratęsimo.
Dar skersgatvių ir gatvių bus. Žinai.
Žinau. Likimų pasitaiko. Biesas ima!
Įvyko jau ir dar įvyks minčių mainai.
2004-04-15, ketvirtadienio vakaras „Presto“ Gedimino Prospekte