mano malda

spjausiu į šulinį iš kurio gers aptingusios rūpužės
ir laive sūpuosiu kvailių motinas.
susidraugausiu su stumbrais - geležinėm mimikom-
    ir lekiosim po senių verksmus.

strazdai, strazdeli, būtis kitoje stotelėje
čia nėra Jonelio iš knygos, jam jau šimtas
    ir jis draugauja su dūlančiais akmenimis...

suradusi Erodo strėles išmesiu į sąvartyną
tada smirdaliai ir bepročiai pajus braziliškos ugnies spyrius.
o aš po vištos perekšlės sparnu skaičiuosiu lietaus lašus.

juoksiuos, kada putpelė užkimus rėks:
"paleisk į tėviškę noriu".
kai pasaka basa ateis, aš pasakysiu:
"durys juk ten... "

palaima... aš valdysiu gerves, tvarkančias žvaigždes.