Ruduo ateina...

Ruduo ateina pageltusiais,
Sudžiūvusiais klevo lapais...
Ir alsuoja šaltumu mirties...
Vėsus vėjelis tyliai šnabžda,
Apie šokį mistišką nakties...
Tylu tylu, tik šlama lapai,
Vėjo pašiaušti,
Man rodosi - jie šneka,
Kalba jų stebuklinga ir graži...
Migla ir rūkas, vakaro tamsa
Atskleidžia senų, nedidelių ir paprastų
Kapinaičių žavesį...
Aš slapstausi nuo pasaulio čia...
Vienui viena, tamsių šešėlių apsupty...
Dairausi, ieškau angelų...
Mano nuostabai, jų čia apstu
Bet kodėl gi jie visi...
Balto marmuro statulom paversti?..
Niūri, tamsi naktis,
Be žvaigždžių ir mėnesienos, slegia...
Tik liepsnelė tolumoj blanki -
Žvakė - simbolis vilties, mirusiesiems
Ir gyviesiems rodo kelią...
Naktis ilga, todėl sustoti nevalia.
Einu. Po mano kojom šiugžda lapai...
Kur veda šis dulkėtas kelias, nežinau...
Žybsinti švieselė žvakės mane veda...
Už nugaros vėl šėlsta vėjas
Taip blaškos mano siela negalėdama ištrūkt
Po kapines vėl klaidžioja šešėliai
Ir tyliai šnabždas... "Būti?.. Ar nebūt? "