nakties ekspromtas...

kai gimiau,
              mano kūnui dievas skyrė daug spalvų
kai aš gimiau,
                  kažkas stovintis tamsos kampe
ištarė,
        žinojau, kad tu gimsi
                                  žinojau, kad ši diena išvys maištininką
laikui bėgant
                aš pats keičiu spalvas. Jau...
dienos verkia
                ir liūdnos rankos jau nieko nebesiekia
mama verkė
                ir nieko negalėjo padaryt
ant švento kalno
                    jos sūnus sėdėjo
aš žinojau aš žinojau aš žinojau
šaukiau krauju pasauliau
                            kodėl per daug žinoti lemta man
ir niekas taip negaivina žalios žolės
                                        kaip šiltas kraujas
besiplaikstantis pavasario vėjyj
mano akys paskutinį kartą pamatė šventą žvilgsnį
mano ausys paskutinį kartą išgirdo šventą giesmę
ir nėriau gylyn pas visus šventuosius...
P. S visi mes juokiamės ir esam tikri...
ir tam aukojam žodžių daug...