Sėdėt nuleidus kojas
Ant krašto debesies
Šypsotis ir laižyt
Nuo lūpų medų
Delnais suplot
Ar švelniai ranką tiest
Nejaučiant ilgesio
Švelnumo bado
Arba parėjus vakare namo
Išgert didžiulį puodą
Žalios kvapnios arbatos
Užmiegantiems
Lopšinę padainuot
Ant krašto lovos
Truputį vietos susiradus
O kai visi sumigs
Galiukais pirštų
Nutapsėt
Užvert duris
Tik svirplio neišgąsdint
Ir darkart naktyje ištirpt
Prigert šviesos
Mažoj aikštelėj miško
Ir neieškot daugiau
Kelių atgal
Atsakymų
Kur klausimų nebuvo
Gal auštant rytui
Susipras
Buvau
Anam sapne
Jei tai tik
Sapnas buvo