Pilnos puodynės grybų [Graviūra su grybautojais]

Mano tėvas ilgas rankas turėjęs,
Smėlio batuos nagus nešiojęs.

Būdavo, motina pėdas linguoja,
Žiedžia iš molio vaikus.
Tėvas, priėjęs, išpina plaukus,
Kita ranka batraiščius varsto.
Batus pavartėn iškratęs,
"Ne grybas aš" - sako, -
"Ne koks pašlemėkas. "
Užsirūkęs spiria puodynėn.

Ir šilta ji dar, toji puodynė.
Nagų pėdsakai paąsiuos pasilieka,
Klyksmu per aslą ridenas.

Mano tėvas ilgas rankas turėjęs,
Šventa meile lopšius siūbavęs.
Pirštais paausius braukdavęs...

Ten, tuose paausiuos,
Smėlio graviūros pražydę.

Ženklą praskleidęs suprato:
(Ne kokie pašlemėkai)
Grybautojai auga