Prie tuščių šulinių. 13 dalis

13. Ketvirtas nemeluoja

Prieš guldamas miegoti, Nojus apsvarstė ir kitas smulkmenas. Pavyzdžiui – ar jam derėtų palikti įjungtą žibintą ant stalo? Kas jei tokia smulkmena įtakos eksperimento rezultatą?
Vaikinas vis dar galvojo apie savo situaciją „pabėgimo kambario“ motyvais. Jei tai buvo tiesa ir visas šis urvas buvo vienas didelis pabėgimo kambarys, tuomet bet kokia smulkmena, kad ir kokia fantastiška, privalėjo būti svarbi. Užmiegi su šviesa – atsibundi kitoje vietoje. Užmiegi visiškoje tamsoje – tave suvalgo...
Pastaroji mintis Nojaus nežavėjo, na bet ką padarysi. Nepamėginęs nesužinos. O dar labiau numirti kažin ar įmanoma.

Taigi, šį kartą paliko žibintą įjungtą. Patogiai įsitaisęs ant nelygaus čiužinio ėmė giliai bei tolygiai kvėpuoti, nusiteikęs užmigti. Miegas taip lengvai neėmė, kas atroė savaime aišku. Nėra smegenų – nėra ir nuovargio. Beliko tikėtis, jog išliko kažkoks įprotis, panašiai kaip noras kvėpuoti.

Ilgai ir kantriai gulėjo, sekdamas kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą, stengdamasis negalvoti apie nieką kita. Galų gale, po nežinia kiek laiko, išties užmigo.

* * *

… ir pabudo toje pačioje vietoje, pažadintas įkyraus aliarmo signalo. Planšetės ekrane švytėjo jau regėtas pranešimas:

„Dėmesio! Jums beliko 10% įkrovos! “

Tai Nojų gerokai nustebino, tačiau nebeišgąsdino, kaip pirmą kartą. Negaišdamas laiko veltui, jis išsirito iš lovos, nuėjo prie vandens pompos ir prileidęs abu kibirus vandens, užgabeno juos prie bedugnės krašto.
Likusią įkrovos dalį papildė neskubėdamas, svarstydamas eksperimento rezultatą.

Nenutiko nieko, dėl ko vertėtų sunerimti. Nojus netgi neprisiminė, ką sapnavo ir ar sapnavo iš viso. Jis prisiminė savo pastangas užmigti, prisiminė pabudimo akimirką, o tarp šių dviejų įvykių nebuvo nieko. Nei laiko pojūčio, nei sapnų. Netgi neprisiminė, ar vertėsi ant kito šono.

Tada jam dingtelėjo nejauki mintis – jei ne planšetės signalas, kiek laiko toks miegas truktų? Ar gali būti, jog be išorinio stimulo jis niekada nebepabustų?
Tačiau jei tai tiesa – kam jie paliko prakeiktą lovą?..

Nojus svarstė ir šiaip, ir taip, bet galų gale nepriėjo jokios logiškos išvados. Jam vis dar liko eksperimentas, kurio metu jis ketino miegoti visiškoje tamsoje.
Tik šį kartą, prieš užmigdamas, jis pristūmė kėdę arčiau lovos ir padėjo planšetę ant jos. Kad būtų kuo arčiau galvos.
Po geros valandos atkaklios meditacijos, jis vėl kietai įmigo. Šį kartą aklinoje tamsoje.

* * *

Pypt Pypt!

„Dėmesio! Jums beliko 10% įkrovos! “

Pabudęs Nojus spoksojo į planšetės ekraną suraukęs antakius. Vėlgi, jis neprisiminė nieko, kas nutiko sudėjus bluostą. Dabar buvo beveik tikras, jog miego būsenoje jo nelankė jokie sapnai. Toks miegas labiau panašėjo į juodąją skylę, kurioje neegzistavo nei laikas, nei informacija. Ir jis iš ten ištrūko tik išorinio stimulo dėka.
Negana to, grotoje nenutiko nieko nauja. Visi daiktai buvo savo vietose, neatsirado jokių naujų objektų ir juodosios durys sąžiningai nušaldė jo ranką iki pat alkūnės. Visai kaip anksčiau.
Giliai atsidusęs, Nojus užnešė prie bedugnės krašto dešimt kibirų vandens, tada sėdo prie stalo ir ėmė kurti ketvirtą video įrašą. Šį kartą įrašas gavosi vos penkių minučių trukmės. Per tas penkias minutes jis nupasakojo abiejų eksperimentų eigą ir rezultatus.
- Išvados... jos nedžiugina, - apibendrino, giliai atsidusdamas. - Aš vis dar negaliu atidaryti juodųjų durų ir dabar urve yra papildoma mįslė – kokio velnio jie paliko lovą, jei iš miego nėra jokios naudos, tik pavojus?

Tokia gaida užbaigęs „dienoraštį“, įkėlė jį į savo Youtube kanalą ir ėmė kantriai laukti. Ūmai suprato, jog šioje vietoje kantrybė ko gero bus vienintelis įgūdis, kurį galės tobulinti neribotai. Pavyzdžiui – kaip išsėdėti ant kėdės dešimt metų, nesujudinant nė raumenėlio. Kada nors tokia pramoga tikrai gali tapti realybe. Galbūt iki to laiko ir jo kanalas taps ypač garsus?..

* * *

Anot Youtube improvizuoto „laikrodžio“, tepraėjo septynios valandos, kai kažkas teikėsi įkelti savo pirmą komentarą. Tai vėl buvo Apšalęs Girtuoklis. Žinoma, jo komentaras vėl buvo ne tai, ko Nojui labiausiai reikėjo:

@FrozenDrunkard (prieš mažiau nei minutę)
Aš pirmas!: D

Dar po dviejų valandų atsirado ir Šviežia Bulvė, tačiau kitaip nei anksčiau, ji nebeskubėjo girti, o paėmė pavyzdį iš Visiško Nudisto:

@FreshPotato (prieš mažiau nei minutę)
Jei lova išties daugiau niekam netinka, tai gal čiužinyje kažkas paslėpta?

Pasijutęs šiek tiek gyvesniu, Nojus tuojau pat atsakė, kad čiužinį jau tikrino. Žinoma, jo patikra buvo paviršutinė. Jis tik įsitikino, kad čiužinyje nėra jokių kietų daiktų.

@FreshPotato (prieš mažiau nei minutę)
Jei čiužinyje nėra daiktų, tai gal yra kokia nors palikta informacija? Pavyzdžiui, iš vidinės medžiagos pusės?

Idėja buvo gera, tik su rimtu trūkumu. Čiužinyje nebuvo užtrauktuko. Tai buvo itin senas čiužinys, aklinai užsiūtas iš visų pusių. Nojus baiminosi, kad praardytas čiužinys gali būti palaikytas sugadintu ar netgi „prarastu“. Už tai grėsė egzistencijos sustabdymas.
Vaikinas susimąstė, ar šioje taisyklėje nėra kokių nors mažyčių išimčių. Žvelgiant iš filosofinės perspektyvos, praardytas čiužinys vis dar gali būti laikomas čiužiniu. Jis niekur nedings, jame viso labo skylė atsiras...
Antra vertus, tai buvo rizika, kurios kol kas jis nenorėjo mėginti savo kailiu. Nebent kai neliks jokios kitos išeities.
Surašęs Bulvei savo apmąstymus, jis vėl ėmė kantriai medituoti. Šį kartą Bulvė nebeskubėjo atsakyti. Matyt prarado susidomėjimą.
Dar po kelių valandų apsireiškė ir Nudistas:

@BlissfullyNaked (prieš mažiau nei minutę)
Jei tame vandenyje yra koks nors reagentas, galbūt jo pagalba galima išryškinti kur nors paslėptą žinutę? Apšlakstyk vandeniu visus paviršius.

Hmm... Gera idėja, bet jos įvykdymas – pavojingas. Be to, Nojus negalėjo „apšlakstyti“ paviršių – neturėjo kuo. Vienintelė išeitis buvo šliūkštelėti tiesiai iš kibiro ir melstis, kad neapsitaškytų pats.

Šiaip ar taip, idėją jis pažymėjo planšetės užrašų knygelėje.

Netrukus, matyt paveiktas Nudisto entuziazmo, prisidėjo ir Girtuoklis. Jis pasiūlė pamerkti kartį į švytintį vandenį ir pažiūrėti, ar ši nesužaliuos. Nojus spėjo, jog Girtuoklis tik šiaip juokavo, tačiau tokia idėja pakišo jam naują mintį – kas būtų, jei pamėgintų įveikti juodąsias duris sudrėkinta kartimi? Galbūt švytintis vanduo kaip nors neutralizuos šalčio efektą?
O netrukus ir Bulvė prisidėjo prie idėjų generavimo, pasiūliusi pamėginti nusileisti į bedugnę. Nudistas kaipmat užginčijo tokį sumanymą, bet Nojus vis tiek jį pasižymėjo – ypač juodai dienai, kai praras paskutinę viltį. Galbūt tas „egzistencijos sustabdymas“ nėra toks blogas dalykas?

Nepaisant abejotinų pasiūlymų, vaikinas jautėsi patenkintas rezultatu. Ketvirtas vaizdo įrašas buvo tas lūžis, kurio jis taip siekė. Jo trys pagalbininkai nebesistengė pralenkti vienas kitą, kuris parašys juokingesnį atsakymą. Dabar jie galvojo sprendimus, kaip Nojui greičiau ištrūkti iš „pabėgimų kambario“, kol vaikinui nepasimaišė protas.