Sapnų stipendija į neišklausytą gyvenimą

Gyvenu po stogu
Bet be pastogės:
Užguitas į kampą
Tarsi žmogus už borto-
Vienumos patalpų glėbyje

Iš kur
Iš ko nusižiūrėtas
Pamėgdžiotas liūdesys
Ir džiugesys skardinis
Kuriuo mechaniškai klega
Kaukėta bendruomenė?

... galbūt atrodo įspūdingai
Lyg brangus aksesuaras
Traukia žvilgsnį...
Tačiau nepatvarus
Nepraktiškas atributas
Kuris nušiursta dėvimas kasdien- - -

Vienkartinių draugų ekspozicija
Atmainų kaimynystėj
Klibina rankeną-
Prašo įleisti vidun...

Užsisklendžiau
Iš abiejų pusių-
Išgalandau užraktą
Kad neįeitų
Kad nesugrįžčiau..

Gal tik akis užmerkęs
Aš akis atmerkiu-
Gaunu
Sapnų stipendiją
Ir čiulpiu lyg šerkšną
Nuo apgenėto gyvenimo šakos

O gal aš tik-
Žmogus be borto...
Kuris suranda
Viską palikęs
Ir beldžias naktimis
Į savo užtrenktas duris-
Prabyla
Į neišklausytą gyvenimą...