Štai, susikrimtęs berniukas Eigardas, sulinkęs kaip rūpintojėlis sėdi priešais monitoriaus ekraną. Liūdnas vaikinas paraudusiomis akimis turi atlikti vieną užduotį, kurią jau seniausiai atidėliojo ir kuri jį slegia iš širdies gelmių - ištrinti nuotraukas, žmogaus, kadaise buvusio jo gyvenime. Ak.... kaip nesmagu. Kokia nesėkmė. O nuotraukų jis turi prikaupęs devynias galybes. Tūkstančių tūkstančiai įvairiausių atsiminimų iš įdomiausių, netikėčiausių, įsimintiniausių vietų. Nuotraukos nukelia Eigardą į neaprėpiamus tolius, į šilčiausias vasaras prie jūros krantų, į sodybą pas senelius kur visada būsi palepintas šviežiomis daržo gerybėmis be nitratų. Taip pat į šalčiausias žiemas kai čiuožinėdavo nuo kalniukų ir kurdavo sniego angelus dirbtiniame sniege. Arba į tolimus rytų kraštus, kuriuose saulė tokia ryški, jog net akys susiaurėdavo kaip tenykščių gyventojų. Štai ta vieta, kur Eimantui, kadaise, prakiuro padanga ir porelė draugiškai apsiverkė, nes nei vienas jų nemokėjo pakeisti padangos. O čia va, tas momentas ąžuolyno giraitėje kur jis atliko penkiolika atsispaudimų be jokios pertraukos. Va, prie to lango jis kadaise dainavo serenadą ir buvo apmėtytas kiaušiniais įsiutusio kaimyno moterišku balsu. Čionai gi, ta diena prie piliavietės, kai juos gaudė linksmo būdo, tačiau savų problemų kamuojamas, vyrukas su ginklu. O va dabar, nuotrauka kurios jis taip nekentė, nes pirmą kartą buvo įamžinti jo pirmieji žili plaukai.
Taigi, Eigardas, paraudusiomis nuo ašarų akimis trina nuotraukas, trina dalį savo gyvenimo, spaudžia dešinį pelės mygtuką, tuomet pasirenka „ trinti viską“ ir.....
Stop, stop. Netrink, Eigardai. Luktelėk dar.
Kam trinti savo gyvenimo atsiminimus? Juk tai jūsų gyvenimo dalis. Nuo šiol užmirškite nuotraukų trynimą. Nuo šiol jūs turite sprendimą. Štai šioje nuotraukoje matome Eigardą ir jo buvusią draugę prie Viduržemio jūros kranto. Jie buvo laimingi, įsimylėję. Tačiau jie išsiskyrė. Eigardas pasinaudodamas mūsų išmaniąja programėle – Trinteris, tiesiog panaikina savo buvusią merginą keliais mygtukų spustelėjimais. Vaikinas neužtrunka nei trejų sekundžių ir.... štai jis vienas, laimingas, įsimylėjęs stovi prie to pačio Viduržemio jūros kranto. Ta pati nuotrauka, ta pati vieta, tos pačios palmės, tik skirtumas dabar tas, kad to žmogaus, kurio nebėra jo gyvenime, nebėra ir nuotraukoje.
Valio. Įsigyti Trinterį galite viso labo už septyniasdešimt devynis eurus, devyniasdešimt devynis centus.
Su išmaniąją programėle, Trinteris, jūs galite ištrinti bet kurį žmogų savo nuotraukose. Tai puikus problemos sprendimas jums. Ir tai dar ne viskas. Įsigijusiems Trinterį valandos bėgyje nuo dabar, šiai prekei pritaikysime penkiasdešimt procentų nuolaidą. Taip, taip jūs supratote teisingai, o kas nesuprato pasiimkite skaičiuotuvą ir paskaičiuokite. Turite neeilinę galimybę išmaniąją programėlę – Trinterį, įsigyti už trisdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt devynis centus. Nepraleiskite progos.
Na pabandom suvertint pagal kelis subjektyvius kriterijus:
Už apimtį (o gal pataikyma į temą) - 1. Haiku (na ok, gal labiau baltosios eilės) apie realybę ne visiškai atitinkančius dalykus nėra fantastika.
Už humorą (trink, mokėk pinigus, bet ištrinsi tik nuotraukas o ne prisiminimus, lol)/Už paslėptą mintį (trinteris trina ne tik nuotraukas, bet ir prisiminimus) galima buvo duot ir 5. Bet kadangi užuominų yra į abi puses, o tikslaus apsisprendimo į nei vieną, vėl grįžtam prie to, kad čia poezija o ne fantastika, taigi, 2.
Už gramatiką, stilių ir logiką, 4. Graži, turtinga kalba, bet yra bėdų su skyryba, kas trukdo skaityti. Neaišku, ar visas kūrinys yra tiesioginė kalba, ar ties viduriu pereinama iš pasakojimo į tiesioginę kalbą. Na dar ir žilaplaukis berniukas skamba įdomiai.
Vidurkį išsivesti paliksim interpretacijai, trololol.
"Monitoriaus ekranas" iš esmės lyg ir teisingas išsireiškimas, nes kiekvienas monitorius išties turi korpusą, ekraną, stovą, t.t.
Bet iš prozos perspektyvos skamba lyg sviestas sviestuotas. Nes dauguma mūsų sėdime tiesiog... priešais monitorių.
Visa kita - ne ten pataikyta.
Aš parašisiu kiaturis nias turiu toke teisė a jus pažadėjat pasistiangti gereu ir pratyngai regojatia y krytika. Nu a dar kat išliginti balas nias 'dviajatas' če - nu eigu abjiktyvei )
Fantastikos čia nėra. Literatūrinio kūrinio taip pat. Kodėl? Kažkas kažką tryna ir kietojo disko. Na ir kas? Šiame proceso aprašyme autoriui nepavyko išgauti koklio nors jausmo, galinčio užgauti skaitytojo širdį. Vieno ar kito proceso aprašymą kūriniu paverčia emocijų stiprumas.
Fantastikos man čia pačiam neperdaugiausia, kita vertus išgalvoti dalykai tai jau turėtų būti kaip fantastika. Realiai, gal dienorašty jam būtų tinkamesnė vieta, bet fantastų komentarai yra gėris ir tai ko gero pagrindinis dalykas dėl ko čia apsilankau :D
Cerera, tai turėjo būti humoras:D Toks durnokas humoras, ne visiems galbūt priimtinas. Anyway, bandau grįžti prie rašymo, o rašykai, manau, puiki vieta tam:)
Arba fotošopint galima, jei jau taip nuotraukų gaila. Bet šiaip niekad nesupratau žmonių, kurie su kuo nors išsiskyrę plėšo/trina nuotraukas.
Ką aš žinau ar čia jau labai fantastiška ta programėlė, kad tekstą prie fantastikos dėt reikėjo. Reklama, žinoma, irgi kūryba, bet šiuo atveju, jei vertintume tik kaip reklamą, manau įvertinimas geras nebūtų, nes ji užimtų neproporcingai daug brangaus eterio laiko :)
Visai nieko reklama, bet kur čia fantastika? Dirbtinio sniego ir išmaniosios programėlės gal kiek mažoka, o ir šiaip kūrinys be jokio cinkelio, sakyčiau.
Visas įdomumas slypi pirmoje pastraipoje: sėdi berniukas prie ekrano ir žiūri į save žilais plaukais. Va šitą tai paaiškink, prašau, nes nesupratau, rimtai.
Dar visokios smulkmenos kiek blaškė: nejau brangiausias atsiminimas apie kaimą - daržovės be nitratų? Berniukas (vaikinukas ar senukas, šito, kaip jau sakiau, nesupratau) padaro 15 atsilenkimų be sustojimų ir čia įsimintiniausia akimirka?! Kad aš net nesportuodama 10 padarau, anoks čia stebuklas :D Suprasčiau, jei 50 būtų išstenėjęs ir dar kokias varžybas/lažybas laimėjęs, bet vis tiek nesu tikra, kad būtų labai jau įdomūs tokie atsiminimai skaitytojui.
Ir išvis, nafig jam bliaut, trinant tas foto? :D Jeigu jau taip gaila, tai kam išvis trint, ot tai problemą rado!
O gal čia buvo humoras, kurio nesupratau...?
Paaiškink, kas čia buvo, nes pojūtis perskaičius, kaip kokiu basliu per galvą.