„Being you“ - Senelio pamokos

Mes galime jausti jos šilumą. Jos šviesa neprilygstama. Net ir tūkstančiai žvakių, nepajėgia apšviesti salių taip gerai, kaip jas apšviečia vidurdienio saulė. Bet mėnulis su žvaigždėmis... Kitas reikalas. Net nežinau, kaip tai paaiškinti. Yra senųjų žmonių pasakojimų, istorijų, iš neatmenamų laikų. Jokia pilis, joks medis ir niekas kitas nesugebėtų išsilaikyti tokį ilgą laiko tarpą, kaip išsilaiko teisingi žodžiai. Mes juk žinom, kad yra knygų, kurios „pragyvena“ kartas karalių su visomis jų karalystėmis. Tie žmonės paliko ženklų musų istorijoje. Ženklų, kurių žmonės nesugebės pakartoti, dar keletą amžių į priekį. Jeigu iš vis sugebės kada nors tai padaryti. Skaitydamas vieną iš tokių knygų susidūriau su žodžiais, su išminčiaus mintimis, kurios padarė man įspūdį, priversdamos giliai susimąstyti. Jis manė, kad saulė, dieną keliaudama dangumi, iš rytų į vakarus, tai lyg laikrodžio rodyklė. Simbolizuojanti žmogaus kelionę gyvenimo platybėse, nuo gimimo iki mirties. Jos spinduliai, kurie mus šildo, tai lyg jausmai, lyg pojūčiai, kuriais, mes galime mėgautis per tą trumpą kelionę. Bet tai, kas iš tikrųjų mane sudomino, buvo mintys apie naktį. Mėnulio šviesą išminčius lygino su žmogaus sąmone. Jis manė: kaip saulė atspindi mūsų fizinį būvį, taip mėnulis atspindi mintis ir žmogaus vidų –sielą. Pasak jo, nors mes ir nejaučiame žvaigždžių šviesos, jos nešildo taip, kaip saulės spinduliai, bet mes vistiek jas matome. Tai yra lyg galimybės, lyg tolimi tikslai. Tokie patys tikri, kaip ir emocijos ar pojūčiai, tik per daug tolimi, kad būtų galima pajusti jų malonią šilumą šią dieną. Visos tos galimybės yra tikros, tik kol kas nepasiekiamos.
-Seneli?
-Ką Almetai?
-Bet kam reikia mėnulio ir žvaigždžių? Aš suprantu, medžiojant naktyje jų šviesa tikrai praverčia, bet... bet juk tik tiek tiesa? Juk iš tikrųjų niekas nekeistų saulės į mėnulį. Nėra tokių, kurie atsižadėtų šiandienos malonumų dėl kažkokių tolimų galimybių. Juk tai būtų kvaila, tiesa seneli?
-Hahaha... - Elijus trumpai nusikvatojo ir uždėjęs plaštaką ant mažojo anūko galvos, savo delnu suvėlė berniuko plaukus. - Nenuostabu, kad visi tavimi taip žavisi, tu tikrai protingas ne pagal savo amžių. Bet, kad ir koks protingas bebūtum, laiko nepergudrausi, jo neaplenksi. Tokio amžiaus berniukui to, turbūt neįmanoma žinoti, bet aš tau turiu tai paaiškinti. Kartais, kuomet ateina tikrai tamsi naktis. Kartais, kuomet kiekvienas šešėlis atrodo tamsesnis, nei iš tikrųjų yra. Kartais, kai naktis atrodo tokia ilga, jog žmogus pamiršta, ką reiškia jausti saulę ant savo odos. Tokią naktį, menkutis, vos matomas ir lėtai mirksiantis šviesos žiburėlis danguje yra būtent tai, ko žmogui tereikia. Tolimas pažadas, kad naktis turi pabaiga. Pažadas, kad ji galiausiai pasibaigs ir žmogui tereikia tik išlaukti. Tas mažas pažadas, gali sušildyti tave iš vidaus. Tai šiluma, kuriai neprilygsta netgi saulė... Tas jausmas toks stiprus ir visaapimantis, kad... Kad aš nežinau tinkamų žodžių, kuriais galėčiau tau jį apibūdinti. Viskas, ką galiu, tai tik palinkėti, kad kai tave užklups viena iš tokių naktų, tu sugebėsi surasti tą tolimą žvaigždę ir žinosi kokį jausmą aš turiu omenyje.
Mažas berniukas, tuomet nesuprato apie ką kalba jo senelis. Jis mėgo savo seneli kaip nieką kitą, todėl nekreipdavo dėmesio, kad senelis dažnai su juo kalba apie dalykus, kuriu jis nesupranta. Kai kada berniukui pavykdavo suprasti, ką senelis nori pasakyti, kai kada nepavykdavo. Šis kartas buvo vienas iš tų, kai berniukui nepavyko suprasti senelio žodžių. Todėl jis greitai juos nustūmė i pasąmonės gilumas ir pasinėrė į mintis apie vakarine treniruote su senelio sargybiniu Vincentu. Tačiau, berniukas augo ir brendo. Bėgant laikui: metams po metų, jis susidūrė su įvairiomis patirtimis. Seniai užmirštus senelio žodžius atsiminė jau būdamas  vyru. Jaunu vyru. Jaunu vyru, kuris jau rado tą savo šviesos žiburėlį.
-Ačiū Elijau. Dabar aš jau žinau tą jausmą. Tu buvai teisus, niekada ankščiau nebuvau taip jautęsis. Niekur nešviečia tokia šilta saulė, kuri sušildytu mane, bent perpus tiek, kiek sušildo jos veidas man užmerkus akis.