Nebarkite

Vaiko pirštukai miklūs
nuskina pirmą pavasario narcizą
saulė sugrįžta
geltoni blyksniai užburia
sužavi mažą žmogų
nebarkite
kai narcizo gležną žiedą
purvini delniukai ištiesia 
ašaros rieda  skruostais
gal pirmą kartą gyvenime
taip skauda
ir suprasti neįmanoma kodėl
laimingos zylės ciksi
dar nuoguose medžiuose
ir kažkokia keista muzika
pavirsta varveklių tirpsmas pastogėje
kai paliečia žemę
purvinos rankelės
nebarkite.