Išeinu basomis į pamėlusio vakaro tylą, Kur pavargę krankliai, po sparnu slepia snapo aštrumą, - Kur pro beržo šakas ant delnų šaltos žvaigždės pažyra, O pelėdos akis niekada nepraranda budrumo.
Man stebėti gražu, kaip garuoja virš ežero rūkas, Prunkščia pievoj arkliai, pastebėję apybraižas valčių, - Suklastotos tamsos, nuostabiausios akimirkos trupa, Peteliškių migla įsirėžia į mėnesio delčią.
Ir atrodo, kad rasos, pakvipusios miegančiom rožėm, Kabo perlais ant svyrančių ajero šluotų, Spėju norą ir trokštu, kad vakaras šitokį grožį, Lyg netyčia keliskart pernakt sumeluotų.
Čiuopiu pirštais saulėtekio bundančio liniją, Glostau smilgas delnais, jos klusNIAI nusilenkia. - O mieguistų šunų aimana per laukus nuvilnijus... Lig sniegynų ryškaus baltumo juodą naktį visai nurengia.
Pirmasis posmas tiesiog tobulas - jautru, vaizdu, originalu, taiklios detalės. Toliau man pasirodė, kad naudojami jau kažkur girdėti vaizdiniai ir kai kur be reikalo suasmeninta - gal nieko blogo ir kitame kūrinyje prie to turbūt nesikabinėčiau, bet kai pirmajame posme autorė pati sau taip aukštai užkėlė kartelę, nebegaliu to nepastebėti. 4
sugrįžau paskaityt komentų, ne paties kūrinio. nežinau kuo taip nusipelnė autorė, kad Razbainykas ją šitaip pagerbė savo analizėmis, nuo siaubingai netinkamų ir nataikytinų poezijai iki labai taiklių. aš linkėčiau atsirinkti, patarimai net ir vienareikšmiškai šališki lb vertingi.
geresnis skambėjimas paskutinėje eilutėje būtų —
juodą naktį visĄ nurengia. vietoje visai.
čia ir kitur panašiai.
kartais įnagininko linksnis, naudojamas nevienąsyk pagrečiui, eiles perkrauna. kaip kad — Ir atrodo, kad rasos,
pakvipusios miegančiom rožėm,
Kabo perlais.
gal tik tiek šįkart )
Skaitau ir grožiuosi. Antras posmas nustebina, ypač "pastebėję apybraižas valčių". Kiek kartų beskaičiau, tiek kartų sužavėjo. Kiek nepatiko populiarių žodžių vartojimas: nuostabiausios, grožis.
Daugiau viskas ok ir good.
Oi razbainykėli „rašyk“ pabaly,
Ko tu gelsvą snapą nors nekyl‘ keli?
Nuobodu derėtis su tavim, brolau,
Pavartyk žodynus sykį pagaliau.
Apybraižų pirmoji reikšmė – kontūrai. Valčių kontūrus Tamsta būtum supratęs – nelietuviškai moki geriau. Supratai Tamsta ir apybraižas, bet arogancijos kipšiukas tampo už liežuvio iš vidaus, tai neatsispiri – nei ką kiti rašo matai, nei savo mintyse susigaudai. Į naujausius Paties išsiliejimus Algmar „pamokėlėje“ jau yra atsakyta. Paskaityk dar tris kartus, gal nebeskleisi išminties, kad „šunės nesirąžo paliose ar ežere“.
O jau prieš nuolankiai atsiversdamas „Poetikos Evangeliją“, sukalbėk, Tamsta, maldelę, kuri kitam tokiam komentatoriui /189342.html 2011-07-12 išganingai padėjo:
Tskirk tsūdą nuo bandeęlės
bei bizoną nuo kumelės –
tskirk kur Hhaiku, kur romanac,
kur Balzack, kur zbainyks ganos –
dirstelk ką Patsai prirašęs –
skalsesni bus clowno graąšiai ..ai.. i.. i - hi hi hi ? Aaamen.