Požemis

Požemis


Įkyrus zyzimas erzino ir budino iš saldaus miego. Prireikė laiko, kad suvokčiau, kad tai mano durų skambutis. Niūriai pažvelgiau į tuščią viskio butelį. Sergu manęs nėra namie...  Mobilusis užgiedojo Bacho melodija.  Vėl pratisai subirbė durų skambutis. Niūrinėdamas nuėjau prie durų. Mažai kas žino kur gyvenu.  Už durų stovėjo Gabija. Gabijos mėgstamiausia spalva buvo juoda. Gal dėl to ji pamėgo gotų stilių? O gal mėgo gotų stilių ir dėl to pamėgo juodą?  Gerai, kad ji nenaudojo makiažo odai balinti kaip kurie kiti jos bendraminčiai. Vaizdelis primindavo suplyšusį juodą miltų maišą.... Jos smaragdinės turėjo linksmą kibirkštį ir nuo pirmos pažinties dienos žinojau nuobodu nebus. Gabija įbruko man plastikinį maišą ir atsisėdo prie virtuvinio stalo.  Maiše radau kumpio, dešros, bandelių ir svarbiausia tamsaus alaus. Gabija kostelėjo.
-Daliau tu bent žinai, kad šiandien antradienis? Šiandien rašome anglų testą. Teks išversti vieną laišką ir pagal duotus nurodymus parašyti kitą. Maniau kartu geriau susitvarkysime. Dvi savaites peršalimą viskiu gydai. Gal jau gana?
Bjaurus galvos skausmas sufleravo, kad tikrai jau gana. Linktelėjau ir pradėjau tepti sumuštinius kalbėti nesinori, jeigu liežuvis lyg švitrinis popierius. Dirstelėjau į virtuvinį laikrodį beveik šešios. Skubos tvarka nugrandžiau trijų dienų barzdą ir palindau po dušu. Susisupęs į seną chalatą grįžau prie stalo. Metinė arbata jau garavo ir suteikė mano bjauriai virtuvei truputi jaukumo. Gabija atsiduso ir vėl prabilo.
-Žinai paskutiniu metu keisti dalykai dedasi. Toks jausmas, kad nemažai žmonių mokykloje praturtėjo. Naujos mašinos, papuošalai ir panašiai.  O paklausti iš kur pinigai, tik kažką mykia. Apskritai daug keistų įvykių. Martinaitis vidury informatikos pamokos apkurto. Kaip gali žmogus taip ir imti ir apkursti? Ne pensininkas gi. Jonas kurį troliu visi vadindavo pakabino Viktoriją. Jono spuogai dingo be pėdsako  ir dantys primena žmogaus, o ne bebro.  Iš kur tiek laimės visiems a?

Martinaičio apkurtimas menka laimė, bet kai kurie mokiniai tikrai turi kuo pasidžiaugti, dar ne tokių dalykų jam linkėdavo po informatikos testų... Atsikrenkščiau vėl jutau savo liežuvį.
. -Velnias tiek visko praleidau. Matyt daug kas verslą kokį suka nelabai legalų kitaip praturtėjimo negaliu paaiškinti. Martinaičio klausa matyt jau anksčiau buvo nusilpusi, o per pamoką jai atėjo galas. Dėl Jono tai yra juk dermatologų, odontologų ir kitų specialistų kurie už pinigus visas dievo klaidas ištaisys.

Gabija dėbtelėjo į mane žvilgsniu sėsk už logišką paaiškinimą du ir atsikando sumuštinio. Ramiai baigėm arbatą ir  dar spėjome į autobusą. Gabija snaudė, o aš susimąsčiau už kokius gerus darbus mano gyvenime ji atsirado ir rūpinasi, kad nepragerčiau smegenų.  Ji gera draugė aš sugebu tai įvertinti. Bet ar taip turėtų būti? Juk ji graži, protinga galėčiau ją mylėti, bet pažįstami esame jau metus ir nieko neįvyko. Gal jau ir per vėlu? Autobusas sustojo  stumdydamiesi išlipome ir patraukėme link kolegijos. Akys užkliuvo už juodo Porsche turbo 911 automobilio. Iš jo išlipo Jonas vesdamasis už rankelės Viktoriją. Viktorija atrodė laiminga, o Jono dantys pasiekė aktorinį baltumą. Sienos prieš šiuos dantis atrodydavo pilkos... Taip kažkas čia įvyko ir Gabija nepasiduos kol visko neišsiaiškins...
Man nepažįstamas anglų mokytojas išdalino testus. Intuicija sakė, kad senasis anglų mokytojas Kazlauskas pateko į bėdą. Bet laiko apie tai tai galvoti nebuvo teko užsiimti vertimu ir laiško rašymu...

Išėjau iš klasės skaudančia galva sugraibiau žiebtuvėlį ir tuščią pakelį.  Velniava vienintelis žmogus kieme Jonas
-Jonai gal turi cigaretę? Rytoj atiduosiu pažadu nepašykštėk.

Jonas ištiesė man savo pakelį, gal vis dėl prisiminė, kad troliu aš jo nevadinau.  Rūkėme tylėdami, kol Jonas nepridegė man dar vienos cigaretės ir prabilo.
-Turbūt pastebėjai mano automobilį pinigų man netrūksta o visų jų šaltinis šitoje kolegijoje. Pasišnekėk su nauju direktoriumi jis padės gauti ko, tik panorėsi. Jis taip pat gali suvesti sąskaitas su priešais va todėl Martinaitis apkurto, o Kazlauskas dingo be žinios.
-O tai pinigai už dyką? Negi nieko daryti nereikia?

Jonas nuėjo nieko neatsakęs link savo automobilio ir išvažiavo. Čia ką pokštas ar vis dėl to? Kokiu būdu naujasis direktorius apkurtino Martinaitį? Negalėjau įsivaizduoti direktoriaus pilančio nuodų Martinaičiui į ausį. Absurdas, bet turim naujus brangius automobilius, pinigus ir du mokytojus kurie nebe-sugrįš. Kam gi nusikalto Kazlauskas?  Gabija nervingai žygiavo į kiemą jos lupų kamputyje jau smilko cigaretė. Išpūtusi dūmus ji pradėjo pasakoti.

-Viktorija man papasakojo, kad paprašė direktoriaus apkurtinti Martinaitį ir jis apkurtino. Paprašė pinigų ir gavo. Trumpai tariant direktoriui liepus man panorėjus. Nesąmonių nesąmonė, bet faktas daug kas praturtėjo, o Martinaitis kurčias. - Gabija nusviedė cigaretę ir pasižiūrėjo į mane lyg turėčiau visus atsakymus.
-Jonas man irgi pasakojo, kad jo pinigų šaltinis direktorius. Pasiūlė man ten nueiti ir gausiu ko noriu iš stebuklingo direktoriaus.  Kazlauskas irgi dingo su direktoriaus pagalba jei tikėsime Jonu. Kvaila  būtų ten eiti, dar patys dingsime.

Gabija linktelėjo ir išlėkė namo.  Aš ją pristabdžiau, bet neilgam.  Per daug gundanti istorija, net ir didžiausias skeptikas sutiks, kad kažkas čia negerai. Gabija nori pabūti detektyve jos teisė.  Pažiūrėjęs į laikrodį pastebėjau, kad jau pusvalandį vėluoju į ispanų kalbos pamoką  Liko viena išeitis traukti link  Gluosnio...

Gluosnis buvo jaukus baras gluosnių paunksnėje. Čia visada grojo tas pats džiazas kitos muzikos savininkas nepripažino.  Jonas prieš pusę metų paprašė groti roką ir buvo išvytas savininko su šluota. Smagus prisiminimas, gal ir gerai, kad baro savininkas buvo keistokas čia bent vaizdo negadino kolegijos snukiai.  Šypsodamasis atsisėdau savo įprastoje vietoje. Savininkas profesionaliu žvilgsniu įvertino mano būklę ir atnešė nuostabų pusantro litro bokalą šalto, tamsaus alaus. M hmm gyvybės eliksyras... Kazlausko gal jau nebėra tarp gyvųjų.  Gal pranešti policijai? Gaudykite direktorių žudiką dovanojantį automobilius... Policijos neįtikinsi, bet aš imsiuosi veiksmų. Gabija įplaukė link juodas debesis ir užsisakė kavos. Apsidairiusi iš palto kišenės ištraukė tris daiktus pipirinių dujų balionėlį, kastetą ir diktafoną. Savininkas dėkui dievui  šnekėjosi su vyruku prie baro odine striuke. Pasišnekėti su direktoriumi ir taip galima... Gabija šyptelėjo.

-Žinau, ką galvoji, bet mes tiesiog įrašinėsime pokalbį, kad turėtume įrodymų policijai. Na, o jeigu direktorius mus puls tada galės paragauti dujų ir metalo.
Manyje liko dar šiek tiek skepticizmo.
-Gabija, o jeigu čia pokštas? Martinaitis apsimeta kurčiu, Kazlauskas kikena namie...
-O pinigai ir brangūs automobiliai? Kokia šito pokšto prasmė? Nematau čia jokio humoro.  Mūsų naujasis direktorius yra pamišėlis užkrečiantis savo beprotybe kitus. Jis apkurtino Martinaitį vien dėl, kad Viktorija to paprašė. Turime jį sustabdyti...

Gabija visada mane lengvai įtikindavo. Naujasis direktorius praplikęs senis nutrintu kostiumu ir raginiais akiniais aš su juo susitvarkysiu. Pasilikome bare dar pora valandų. Direktoriaus dėka praturtėję mokiniai gali atlėkti jo gelbėti. Mokyklos teritorija turi likti tuščia...

Įėjome nesibeldę direktorius šiltai nusišypsojo.
-Jonas minėjo, kad ateisite. Galiu pasiūlyti daug. Grožio, pinigų, priešų sunaikinimą, sėkmę meilėje. Už tam tikrą kainą, netgi viską iš karto.

Pasakok toliau senuk tiesiai į kamerą sau kelius tiesi. Gabija taip pat nusišypsojo.
-Mane domintų priešų sunaikinimas. Kaip suprantu Martinaitis ir Kazlauskas jūsų darbo vaisiai?

Direktorius atsiduso ir nusivalė akinius.
-Na mano, nors sunaikinimu to dar nepavadinsi. Martinaitį apkurtinau, toks buvo prašymas. Mano nuomone jis nusipelno blogesnių dalykų. Kazlauską išsiunčiau į Malaiziją aišku vienomis šlepetėmis. Prašymas buvo nusiųst kur toliau, kad netrukdytų.
Na greičiau į psichiatrinę...  Bet jeigu jau pradėjom.
-Na norėčiau pamatyti tuos pinigus. Jokių priešų paatostogauti į Malaiziją nenorėčiau perkelt. Gal taip lagaminėlį pinigų?
Direktorius dar labiau išsišiepė.
-Aš suprantu šios kartos požiūrį. Technologijos pasaulis už lango. Iš kur čia stebuklingai atsiras pinigų ir priešai? Bet aš ne beprotis.  Pinigai atsiras už vieno dviejų trijų...

Jis spragtelėjo pirštais ir ant stalo gulėjo lagaminėlis pilnas stambių kupiūrų.  Pinigai atrodė tikri ir jis juos ištraukė ne iš seifo. Jie atsirado lyg iš niekur. Gabija tarsi suakmenėjo. Direktorius linktelėjo patenkintas jos reakcija.
-Pinigai patys tikriausi. Kitos mano siūlomas paslaugos irgi. Jeigu jums dar neaišku čia buvo vadovėlinis magijos pavyzdys. Mano magija tai talentas turimas nuo gimimo. Todėl man nereikia burtų lazdelės, apeigų ar dar ko nors. Mano paslaugos turi vieną kainą. Tai žmogaus kraujo dozės. Nedidelis kiekis kartą per savaitę. Aš nesu vampyras, todėl neįsivaizduokite visko siaubingai. Ši kolegija pilna kraujo donorų visi gyvi ir laimingesni.

Direktorius nusiėmė akinius jo akyse sužibo žalsvos liepsnelės. Juose mačiau viską ką galiu turėti pinigus, Gabiją, sėkmę ir viską ką tik galiu įsivaizduoti. Papurčiau galvą ir iliuzija dingo. Gabijos veide švietė šypsena... Direktorius nusijuokė.
-Na manau įrodymų pakaks.  Aš trumpam išeisiu, o jūs pasitarkite. Kastetą galite padėti ant stalo jis, tik plešia jums kišenę Daliau...

Patirties parduoti savo paslaugas jis turėjo.  Bet jo reklama, dar ne viskas.