Nervingas pieštuko alsavimas
tiesiai popieriui į veidą -
veidą be akių, be šypsenos,
įžūliai kažkokio vabalyčio prabėgtą
permatomomis, mažulėmis kojelėmis.
Per tą popierišką, be išraiškos, be šlamesio veidą,
per kurį fotografiškai tiksliai ir tyliai šmėžuoja
judančios rankos švelnūs nupilkę šešėliai,
menantys lapkričio vakaro prieblandą –
taip, tą nejaukią, bet gražią
lapkričio vakaro prieblandą...
Lyg nuojauta nervingas pieštuko alsavimas,
rankos vedžiojamas -
taip neregys veda neregį rudens pasitikti...