Snaiperis

Grynu spiritu, kraujo raudoniu, kartėliu saldymedžio
Šiandien taip. Link manęs, į mane, manyje nebelikti
Paskutinius balčiausiuosius nėrinius sielos nusimetu
Ir sukandu dantim, kad netyčia skausmu nesuklykčiau

Girgždesiais nepriminsiančiais niekad jaukumo mergaitiško
Net labiau panašiais į iškoštus pro sąkandį priekaištus
Su tavim, tavimi, nuo tavęs, lyg nuo šūvio suaikčioju
Mano snaiperio būta taiklaus – dešimt gramų ir lieka

sudūlėt, kad surinktum ir kartais subertum į vakarus
Susisukęs į lapą kaštono, įtrauktum lig svaigulio
Mendelsono ritmu tavimi aimanavusią pasiją
Pasigėdytų genijus... regis, - negrįžti išeiname...

Šiandien taip – nei be šoko terapijos, nei be kateterių
Už ne mano tave, už ne tavo mane tyliai mirštu
Į tave pasibeldžiau nuogesne nei kartais norėtum
Artimesnis manin įėjai nei galėčiau pamiršti