Besparniui

Negalima būti štai tokiu kaip tu, tokiu lyrišku
žinai, aš juk kartais nutyliu, kad moku kalbėti
jei apie tave, jei koks tu, jei... neverta - nesiriša
renkuosi būt nebyle kartais ir žingsnį sulėtinu

kai lyg pirmąsyk tenka eiti pro laukiančią moterį
žinai, atitraukti akių jau daugiau nesiskubinu
jos pirmas kumščiavosi, trečias jos gėrė anodiją
tik ji išriktoji! – pagaugais nubėga per nugarą -

jei laukia štai tokio kaip tu, iš “nelaukiu” atėjusio
nemelsto iš karo sugrįžti ar patalo svetimo
nebuvusio niekad mokyklos mergaičių klegėjimuos
drovaus atsakyti, drąsaus - nežinoti atsakymo

Su kuo visagalis pasitarė šitiek tau duodamas?
nežemiško šitiek, tarytum nebūtum mirtingasis
ir žemiško tiek, lyg nuslydęs nuo dangiško podiumo
besparnis stovėtum dabar, kai ištarsiu lemtingą

aš myliu tave… nuvilnija... Nutylu – nuaidi
žinai, man, matyt, ketveri, apsidžiaugtų gimdytojai -
lemenusi, mėčiusi, spjaudžius – tariu pirmą kartą
ir prasmę žinau ir sakau tai, ką noriu sakyti

Aš myliu tave