konotacijose II

sirpsta uogos, iki negalėjimo, sapno
vilkas numeta kailį ir rengiasi
baltai, atėjo metas.
kvepia tiktai avietėmis, tenai, kur paprastai, kvepia ne tik
avietėmis. žmogus sėdi ant kelmo.
viską supranta ir tik sėdi. sensta. pusbalsiu kartoja

- dievas myli savo vaikus, dievo
  vaikai nemyli savo dievo

tada, aukščiausiasis praranda žmogumi
tikėjimą, tada, be galo šlapias spalis
tada, viskas murzina

žmogus pakyla nuo kelmo, niekas
nesibaigia ir vilkas miršta. baltuose rūbuose.