Prisiminimas amžiams

Apgaubė dangų nakties skraistė,
Pasipuošė žvaigždėm ir mėnuliu,
O! Kaip gražu bet kur – pažvelki!
Prisiminimas amžiams raižosi danguj...
Jis liks. Tikiu. Kitaip nebūna,
Kas tikra - nebemirša niekados,
Mūs pirmas bučinys, taip pat - susitikimas,
Visad Visatoje paukščiu skrajos...
Skrajos tenai ir mūs praleistos dienos,
Akimirkos, kai buvome kartu...
Tiesiog gulėdavom abu po Mėnesiena,
Taip prisispaudę smarkiai vienas su kitu...
Ir žvaigždės dar ryškesnės švietė,
Kai apkabindavai ir man kuždėdavai – Myliu,
Gulėjau Tavajame glėby ir nereikėjo nieko  -
Matau, tas jausmas,
Jis taip pat sukiojas tarp žvaigždžių!...
Ir mūsų juokas, ir džiaugsmo ašaros įamžintos,
Apgaubs, kol susitiksim vėl abu...
Jausiu Tave,
Danguj ar Žemėj siela beklajotų,
Kol vėl suves likimas mus kartu...
Tai amžina, kas supa mus ir veda,
Per ištisus gyvenimus, nugalint visas kliūtis.
Tai amžiams Visatoje išraižytas prisiminimas -
Kad mus sujungė dar tada, kai kūrės pats Dangus...
♥ ƸӜƷ ♥♥ ƸӜƷ ♥♥ ƸӜƷ ♥