***

Iš žemės styro septyni kuolai,
O ant jų - mano siela skylėta.
Kiekvienoj skylėj po Didžiąją Ydą veši.
Įleidžia šaknis į sielos gelmes
Ir traukia gyvybės liekanas.
Žydi po to septyniom vaivorykštės spalvom
Septynios Didžiosios Ydos
Mano sieloj skylėtoj vešinčios.
Ir ploja aplink susirinkę,
Ir žavisi grožiu gėlių.
Skina jas, krištolines vazas prisipildo,
Dabina namus mano ydom
Protingieji žmonės.