Aš

Pusryčiai.

Mes gyvenam keturiese: Begimopsas, Begis, Mopsas ir Aš. Dažniausiai po sudarytos taikos sutarties įsivyrauja trapi idilė ir tada geriam čiobrelių arbatą. Mopsas vis bando į ją įspausti citrinos, Begis kondensuoto pieno šaukštą, aš sukandu dantis ir kantria tyliu. Begimopsas į puodelį pamerkia smėlinį sausainį, kol jis pampsta kitus trupina į lėkštutę. Mano nervai neišlaiko, ryžtingai pastumiu puodelį su į sriubą panašia arbata:
- Negersiu.
Mopsas klastingai prisitraukia arčiau savęs puodelį, įmerkia liežuvį ir dusdamas laka. Galiausiai ima laižyti rūgščias letenas. Begis maišydamas kondensuotą pieną tūžmingai šnairuoja į Begimopsą, į arbatą, į plaukiojantį sausainį. Aš keliuosi nuo stalo.
- Persirengsiu ir eisiu pasivaikščioti, - sukaukiu iš nevilties.
Pirmas sukrunta Begimopsas ir pareiškia:
- Rengsimės kombinezoną su išsiuvinėta braške ant kišenės. Eisim į  paupį, ten kvepia maurais.
Tuo metu Mopsas iš spintos ištraukia sportinį kostiumą su kapišonu.
- Palakstysim, - inkščia vizgindamas savo bigę.
- Niekur neisim. Gulėsim lovoje prie televizoriaus ir žiūrėsim laidą gyvūnijos pasaulyje per “animals planet” kanalą, - visus nustebina Begio pareiškimas.
- Nuo čia drąsiai galiu pareikšti, - suriaumoju Aš, - šitaip prasideda karas. Jei jums reikalingas stogas, pamirškit. Stogas paliko raštelį “nuvažiavau, negrįšiu. Jūsų S. ”.

Paslaptis.
Užsidarau spintoje. Per durų plyšį seku, kas darosi kambary. Mopsas pataikūniškai manipuliuoja savo bige, prieš kurią sunku atsispirti, zulinasi aplinkui, pigiais triukais ir juokeliais, bando patraukti savo pusėn silpnavalį.
- Kas te toks meilutis? - Taria Mopsas ir ištiesia leteną Begiui.
Begis sukrizena.
Begimopsas į juos nekreipia dėmesio, rezga tik jam suvokiama planą, junta kaulų smegenimis, jei sugalvosiu eiti pas psichiatrą - bus galas.
Spintoje po manim sučeža popierius. Išsitraukiu sąsiuvinį ir vartau. Tekstas parašytas lygia pasvirusia rašysena. Lapai sunumeruoti. Perskaitau pavadinimą:
„Iš slaptų Begimopso užrašų.
Štai ožiai du laukia, Aaronas ištraukia burtą. Ožį burtais paskirtą dievui veda prie aukuro, ožį paskirtą  Azazeliui veda į dykumą paleisti, kur dievas nevaikšto. Aaronas uždeda ožiui ant galvosi rankas, išpažįsta nuodėmes ant jo galvos. Atpirkimo ožys nuneš kaltes į tyrus, kur dievas pėsčias vaikšto. (pastaba. Sukurti pilną užvaldymo plano strategija. 2010. 12. 07. Begimopsas) Kai ožys dykumoj bus paleistas Aaronas grįž, įeis į susitikimo palapinę, nusivilks lininius drabužius, nuplaus kūną švestu vandeniu, atnašaus deginamas aukas, kraują, taukus, odas pavers dūmais einančiais tiesiai į dangų…“
Raidės išsilieja akyse.
- Pas psichiatrą, -  šaukiu lyg skerdžiama.
Pirmą kartą triukšmas kambaryje nutyla. Girdžiu, kaip skrenda musė ir trenkiasi į langą, lyg priešų pamuštas bombonešis.

Pas psichiatrą.

- Ką dabar jauti?
Švokšdama įtraukiu orą į plaučius:
mano Mopsas pasiutęs, puola iš pasalų, net nesulojęs, Begis geraširdis naivuolis. O Begimopsas taurus, garbingos giminės palikuonis, jo vardas kilmingas lotyniškas iš tų laikų, kai barbarai daužė nosis ir valgė rabarbarus su cukrumi. Nepataisomas ego vis bando mus užvaldyti, manipuliuoti jausmais, bet jis tik kūnas ir jūs gerbiamas daktare turit tai suprasti. Jis negali mums neduoti valgyti, kai esam alkani ir šerti kai to nenorim, versti laikytis išgalvotų taisyklių.
- Tai jūs kalbėsit ar ne gerbiamoji, jūsų valanda baigiasi.

Naujas rytas

Mopsas kelia šurmulį, tarsi jų būtų visas tuntas, Aš vis dar lindžiu po kašmyro antklode. Šilta. Aiškiai girdžiu gurgiantį Begio pilvą.
- Šiandien aš nesikelsiu.
Šalta povyza ignoruoju susivienijusią trijulę. Jie nusprendė nedovanoti man už vizitą pas psichiatrą iš kurios naudos pešė tik Begimopsas. Jis stojasi ant stalo, manieringai atlošia galvą ir primerkęs akis prasižioja:
- Nutverk tą žąsį Mopsai, išskrodęs išimk jos tulžį, širdį, kepenis, tai vaistai galintys išvyti Asmodėjų, pykčio demoną.
Mopsas suabejoja:
- Bet kaip aš nugalėsiu demoną, kuris pavydi mano mylimosios. Ji jau kartus septynis buvo ištekėjus, jos vyrai mirė po pirmos nakties.
Begis pasiūlo išeitį:
- Tikėk į viešpatį, jis tau padės.
Mopsas iš šaldytuvo atsineša konservuotų žąsų kepenėlių:
- Ant rusenančių žarijų kepenis padėsiu ir žąsies tvaikas demoną atstums. Bėgs jis į tolimiausią Egipto užkampį ir vienas iš septynių angelų tučtuojau grandinėmis sukaustys.
Begimopsas sukaupęs visą savo didybę:
- Aš esu vienas iš septynių angelų ir sakau jums darykite kas gera ir pikta jūsų neužklups.
Begis man:
- Pasirašyk vedybų sutartį.
Aš paklūstu, kautynės pralaimėtos. Vėlu, muistytis. Pavalgysiu ir eisim pasivaikščioti prie upės, ten maurais kvepia.