Tiršta

Ant kvadratinio lauko. Ant pirštų,
Byra kruvinos vyšnios. Sultingos. Į vidų.
Salsta šaknys ir pėdos nubraižytos smilgų,
Pasilenkt ir surinkti, senai. Pasidarė per tiršta.

Ir lašai iš dangaus. Išaižyti. Belaiškiai,
Ant plaukų lyg žolynų. Pavasarį. Saldžiai.
Gula, upėmis bėga žemyn, savo griovį atradę,
Pasislėpę drabužio siūlėj. Neardys jos. Juk aišku.

Ant kamieno. Ant kūno.  Sušoka šešėliai,
Tarsi trupė baleto trapi. Savo salę pamilus.
Krinta kruvinos vyšnios. Vadinsiu medžiu jas,
Tuo, kurį marinau ir kažkaip susipratęs prikėliau.
Na          Ir            Kas,        Kad          Ne          Sau.