Rašyk
Eilės (78167)
Fantastika (2307)
Esė (1555)
Proza (10914)
Vaikams (2717)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vežuosi savo mažąją į Kauno zoologijos muziejų.
    - Pamatysi, kiek ten daug žvėrelių ir paukščių, - ruošiu savo pagranduką naujiems įspūdžiams.
    Mergaitės akys blizga iš džiaugsmo. Pirmasis įdomumas – užmaunamos ant batų šlepetės. Jomis net įmanoma pačiuožti! Visai kaip ant ledo. Baru vaiką  už paišdykavimą, nenujausdama, kad tai ir bus maloniausias prisiminimas iš mūsų kelionės.
- Žiūrėk, žiūrėk! – kviečiu raiškaus vaizdelio sužavėta, - Tai vilkai. Jie pagavo elnią.
Dukros akys prisipildo ašarų.
- Mama, ar jie negyvi? Kas juos užmušė?
  Pirmasis vaiko klausimas apstulbino. O vėliau…Mažoji “nemato”, natūraliai sukurtos gamtinės aplinkos įvairovės – stepių, miškų, šiaurės ledų. “Nemato”  didelių ir mažų, įvairiausiom pozom, įdomiausiais snukučiais stovinčių iškamšų. Tik…
- Mamyte, ar jie jau nebelakstys?
- Oi, oi ir žvėrių vaikeliai užmušti!
- Kaip gaila, kad šitie paukščiai nečiulbės! Ari š šitų negyvų paukštukų kiaušinių išsiris mažiukai?
Jaučiu, kad vaikui baugu žiūrėti į sustingusius gyvūnus ir mano paaiškinimai, kad žvėriukai patys numirė, o tik paskui juos padarė tokius ir atvežė vaikučiams parodyti, kokių būna žvėrių, paukščių, žuvyčių, jos nenuramina. Gal tik kirmėlių ir tarakonų mergaitei negaila…
    Skubame  išeiti iš muziejaus. Ant sienos puikuojasi Tado Ivanausko portretas.
- Kam čia tas dėdė pakabintas? –smalsiai teiraujasi.
- Tas ponas, - aiškinu, - įkūrė šitą muziejų. Surinko ir atvežė daug gyvūniukų.
- Mama, mama! - šaukia mano atžalėlė, - tai paprašykime to pono, kad juos visus gražiai palaidotų, o mes jiems ant kapų gėlyčių atnešime, o per šventes žvakučių uždegsim... Džiaugsis žvėrys, kad juos pagerbėm.
Šneka, žinoma, „mano“ žodžiais, o aš nežinau, ką jai sakyti. Turbūt užaugus ji suvoks istorinę, pažintinę ir kitokią muziejinę naudą ir reikšmę, bet kol kas: „ Dėkui, dukrele, už vaikiškos širdies tyrumą ir gerumą“.
2010-02-13 08:59
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-12 07:52
Mikė Lilikė
Na, tokiu geru kampu pateikto dalyko seniai nebuvau skaičiusi. Ačiū. Imu. Pravers.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-21 12:39
Emmvilkė
na jau -jeigu vaikiškų širdžių gerumas ir tyrumas -banalu,tai ko tada norėti,kad vertybės liktų .Tada pavadinimas itin tikslus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-20 23:50
nava
pabaiga labai banali. nors aciu dievui dar ne sauktuku baigei: "Tad padekokime vaikams uz tyruma ir geruma!"
:D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-17 12:46
Varinė Lapė
Duodu penkis už nuostabų mano pačios vaikystės prisiminą, kurį tik dabar atgaivino atmintis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-13 23:13
JRFRA
reikejo i skyreli vaikams idet ir visos mamos butu pritarusios
snekoriui siulyciau vel atostogu paimt nemokamu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-13 23:11
Emmvilkė
Tai nėra lyrika,Jonai. Ne toks tikslas kūrinio. Tai-tiesa ir viskas potekstėje.Galų gale - publicistika.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-13 21:59
Valdovė
Labai gražu.;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-13 20:50
Šnekorius
Autore, Jūs tikrai galite parašyti žymiai geriau, taip, kad sujaudintumėt ne tik dukrą (nors atrodo atsitiko priešingai) bet ir mus visus. TRūksta man čia to jausmingumo kuriuo kunkuliuoja tamstos poezija.ŠĮ kart tik 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-13 19:23
Sniego mėnuo
Nuoširdus tekstas, atspindintis dalelę daugelio mūsų kasdienybės. Du žmonės - du žvilgsniai - dvi nuomonės. Vienas pasaulis (?) - kuris anaiptol nėra geras - tačiau toks jau jis yra, patys jį ir sukūrėme, kaip tas iškamšas, bet, ar ne tiesa, labai labai norisi kuo daugiau tikrumo. Ir ne paslaptis, jog vaikų pasaulyje jo kur kas daugiau nei suaugusiųjų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-13 18:12
begemotas_
tie kimšti žvėrys visad siaubą sukelia.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-13 14:51
Ferrfrost
Vaikai dar iki tam tikrų metų jaučia kitaip ir turi gerumą, o po to tai dažnai blėsta. Nesitikėjau jūsų prozos kada sulaukti, bet įdomu buvo paskaityti istoriją iš gyvenimo. Dabar neretai žmonės jaučiasi, kaip iškamšos tarsi mirę, o viduje tik jausmai gyvi ir tie kankina... Turiu tikrai apie ką pagalvoti visad paskaičius jūsų kūrinį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-13 12:29
Emmvilkė
nieko naujo,vaike -kaip radom,taip paliksim. Amen.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-13 12:28
Riva
Num, per penkioliką metų galėjai ir ką nors naujo parašyt ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą