Žieminis

Šiai nakčiai ant peties tupėjai varnu - žvaigždėse matyt,
Kai krinta baltu, baltu, baltu kosuliu - paguostum.
Tik ant baltos drobės galiu tave be vargo nutapyt
Ir dar iškruvint akvarele tavo šaltį skruostuos.

Lyg adatėlės delnuose palietus - tavyje rašyt,
Tris kart per bugną pirštais, du kartus per žilą maną,
Čia ant baltos drobės, juodos arbatos dėmės, nes kasryt
Tave apsirengia dangus - ir tu išsyk ne mano.