Mano mieliems draugams V. & J. K.
Kartais būna taip,
būna
kartais,
Kad užeina tokia
negalia,
Kai tarpuvartės
virsta
vartais,
Kai šaligatviai -
šalia.
Kartais vaikštau
akis
nudelbęs,
Ir rankos, ir sąžinė
tirta,
Dienomis -
truputėlį blaivas,
Vakarais -
truputėlį girtas,
Plyteles
lėtu žingsniu
matuoju,
O šešėlis
sparnu
plest!
Ir šaligatviai
piestu
stoja,
Į kasas
kaukai pina gatves,
Iš už kampo
viepiasi Vėlinas,
Trumpai blyksteli
peilis,
štai.
Mano kraujas,
sako,
mėlynas,
Tai iš kur
raudoni
lašai?
Kartais laukiu
kiemuos,
akligatviuos,
Kol sniegas
ant jų nusileis,
Ir spūdinu
Vilniaus šaligatviais.
O norėčiau -
keliais.