Atminties gleivės

Skubriai nuplėšiu nuo savęs
        visus
troškimų geidulių skarmalus
palankiausias metas
šiauriui pučiant
šalčio geluonis išdegina
    visas emocijas
visus rimus ir nerimus
į laikinąjį kevalą įsileidžiu
      tik stingulį
suvokiu šioje formoje gyvena
      mano siela
susivokiu tik tarpsnis
spūsčioju žvarbą
i š t r i n t i
nepasinaikina atmintyje įraštyti
vardai nei vietovardžiai
sugrįžta vardas - žmogus
nelaukiamas sentimento gūsis
suranda palaikį drabužėlį
trypčioju
virpėdama nuogutėlaitė
akimirksniu
apguobia tavo pečius
troškimų apsiaustas

  s u š i l t i