A. P.

Aš meilę suvėriau iš tilto ir parko šešėlių,
Iš žodžių trumpų bei šiek tiek glamonėtų eilių,
Iš gęstančios nuorūkos liūdesio lyg nusidėjėlės,
Ir dar iš kažko įstabaus - ko, deja, neturiu.

Ant vakaro tuščio padėjau raštuotą pagalvę
Lėtai  siuvinėtą kryželiais palangėj  naktų –
Bet niekas nepakvietė vaikščiot po prieblanda gatvėm:
Troškimams  nelikus  - sušaldė bedvasė tabu .

Bet jeigu kada ant vestuvinės nuotraukos tavo
Mažytė dėmelė už nugaros pasivaidens-
Žinok, kad tai aš už gelsvėjančio rudenį klevo –
Be rankų ir lūpų, be kojų, akių ir liemens....