bėgis (em Vilkei :@)

<! -- @page { margin: 2cm } P { margin-bottom: 0. 21cm } -->

nėra skaudžiau už skaudų skausmą

už ašaras, prabėgusių dienų
už dešra be jos pjaustymo garsų
Iš konfiskuotų mėsos atliekų

kai palikdavo mokykloje po pamokų
ir žodį tą kur nesakai man tu

tratata tututu


Už

tautą,

už poezijos vertybes,

ir mūsų nuostatas senas

kur Vincas Mykolaitis Putinas

Nuo graudulio užtinęs

Su pagaliu beržiniu kalė tas senas tiesas.

Išgerkim „teta“ dar po lašą,

Tų tavo neuroromantinių klijų,

Nes man dar „rusiškaskeiksmažodis“,

Dar nepabodo, dar maža, neišplovė smegenų...

Už eleganciją, prie nuostabios alinės,

Už sėmkos lukštą ant grindų,

Pažvelk, apsidairyk kaip čia gražu!

Įpilk, įpilk greičiau kol nevėlu!

Galiu aš imti ir pratrūkti, tuo savo įsiučiu senu


Lakštingala negali ne čiulbėti!

Neduok tu Dieve imtų ji kalbėti

Tai tuoj poeziją rašyt kai pultų,

Tai laisvos vietos rašytojų sąjungoj prapultų


Už vargą!

Pakelkime mes tostą šį

Už vargą!

Už pastangas neoromantikų tikrų!

Už meilę grožiui, rimo džiaugsmą

Už priešų „mliat“ dejones sutryptų.

Kiek dar kančių, kiek šmeižto, skausmo

Iškesime dėl odės džiaugsmui,

Dėl tų eiliuotų rimų tobulų...