lietus
kaip dilgėlių lapeliai
prisiminimais daigsto kūną
ir ieškau vien tiktai jaukumo
kaip vikšras lapo vidury
nebežinau
kodėl tos gėlės
gašliai taip žydi ant dirvono
pamautas puodas slepia kuolą
voratinklio švelnia skraiste
aš atėjau
ir nebegrįšiu
lengvai kedena vėjas plaukus
širdis netikėlė
stuksena
ir verkia lietui
iš paskos


Tinkisvinkis



















