dabar žiūrėk: sergu
lėtai užsidega paklodės
išskysta veidrodžiai –
juos surenki į dubenį,
nuo šiol ten tavo veidas
dabar žiūrėk: sudūžta
į prakaitą prakaitas
sapno plėvės į akmenis
voras į musę atšimpa
nagai dyla nervų virvelės
dabar žiūrėk: vaikai
kur ant sūpynių karias
jų kūnais groja vėjas
o žemiau vaga –
iš smėlio upės mirusieji geria
dabar jau tik gerti – ugnies
iš manęs byra smėlis – ugnies
prieš varvantį veidą ugnies
mano burną laikyk kol dar dega
traukiniai pilni sniego po žemėm
karstai pilni sniego vaitoja
girdžiu kaip jie braižos ir beldžia
beldžia ir beldžia: baltoji