tyliai rašydamas

2009 06 16 (2)

Rašau apie tylą.

Aidą prasėlinus vėtrai...

Apie garsą, kai nukrenta
Nuo stalo vėduoklės ir,
Kai nupuola nuo tavo kūno slidūs
Marškiniai.

Plunksna drugelis prasikala,
Į pirštus smigus geluonis,
Kai noriu niekada nepamiršti
Imu ir tiesiog negirdžiu.

Mėnulyje šypsos šešėlis
Angelo paklusnus, o manosiose
Saujose – sparnai jau blėstantys.

Rašau apie tylą... visuose garsuose.

Tave vis dar miegančią, kažkur kitur
Niekada neklausau, kai grįžti, nes tavo
Virpėjimas tylintis.

Rašau apie tylą, nes tik tiek man
Beliko... rašau, nes žodžiai dažniausiai
Nupliko. Apie kylantį oro balioną
Ir dar neprapjautą melioną rašau.

Apie neliestą mergaitę, kuri drovisi
Visko, nors jau nusirengė užaugti,
Taip prasideda tavosios dainos, kai
Vilku pabundi garsiai staugti.

Vis rašau nesibaigiantį laišką,
O jame, tik keletas raidžių


T y l i u ...