Šššš...

Tegu miega cukriniai avinėliai,
Apsikloję debesėlių patalais.
Šiąnakt jie grūmėsi su sniego malūnėliais
Po pavasario gležnais sparnais.

Visą naktį gainiojo po dangų
Tas neklaužadas snaiges,
O per jų tą juoką skambų,
Jie suklydo ir nuvijo žvaigždeles...

Tad nešauk dabar taip garsiai,
Matydamas pavasarį krentą snaiges,
Kad kitąnakt cukriniai avinėliai
Susiprastų ir pargintų mums žvaigždes.

--2005 05 09--