Netektis

Tai tik baltas šunelis, brangus
Tu liūdi lyg pasaulio netekęs
Rieda ašaros tau pamažu
Tarsi laikas po truputį teka
Ir dienos neprasmingi darbai
Tau palaima vaidenas
Tu kastuvą rankoj laikai
Ir kasi juodą žemę...
Čia šunelis užmigs kažkada
Į namus kelią suradęs
Tu jo lauki ilgai ilgai
Ir jaučiu, jog vilties jau netekęs...