užsirišti

Nutylėjimais lyja vis lyja,
jaunatis prasiveržia į tamsą,
pajunti kaip cintrinmedžiai skyla –
kils pavargusios kregždės, nebylios
ir skraidys pienių skėčiai ir leisis
prie garuojančių slėnių sudygti,
o mes eisim į nuorodų mylią
nusideginę atmintį amžiams.

Tiek nedaug čia akimirkų liko –
nuo rytų iki vakaro temsta,
užsirišti rankas ir pasemti
žvilgsnio nuovargiu, nuojautos samčiu -
tris tiesas, pusę duonriekio pjūvio,
vieną skęstančio laiko laivelį -
po variniais varpais nuskambėti
dedikuojant gyvenimui dalią.