***

Lietus šią naktį
Kirto sieną ties Lazdijais
Ir aš ėjau plentu
Užuosdamas iš tolo gimtą olą,
Paveldėtą iš žuvusių tėvų.
Galvojau, kaip ji
Pasitiks mane –
Iškišusi rasotą tamsoje snukutį,
Ar sergstinti
Sumigusius mažylius
Tamsiausiame kampe jaukios olos...
Įeisiu,
Persisunkęs svetimu pasauliu,
Gėrybėm nešinas,
Kaip liūtas išdidus,
Tačiau švelnus kaip samanos,
Ir kvapo jos be galo pasiilgęs...
-----
Lietus šią naktį kirto
Sieną ties Lazdijais,
Aplenkdamas paplentėm
Pukšintį ežiuką.